Tapybai tinka tik gryno šilko audiniai arba audiniai iš šilko ir vilnos mišinio, nes šilko dažai reaguoja tik į šių sudėčių audinių pluoštą. Jeigu audinyje yra sintetinio pluošto, dažai neprikimba ir skalbiant nuspilauna.
Šilko rūšių skirtumai priklauso nuo audinio tekstūros ir naudojamų verpalų.
Mes dirbame su šifonu ir plonu lygiu Ponžė Nr. 05 (22g/m2) šilku.
Ponžė (Ponge)
Šio šilko pavadinimas yra kilęs iš kinų kalbos žodžio pen-chi, kuris išvertus reiškia „rankines stakles“. Dažnai tai yra iš nedažyto laukinių šilkverpių šilko (tussah) išaustas natūralios (t.y. nebalintos drobės) spalvos audinys. Tai nelygaus pluošto ir paviršiaus, grubios struktūros medžiaga. Ponžė šilko svoris gali būti labai įvairus, nuo Nr. 04 – 18 g/m2 iki Nr. 14 – 66/68 g/m2. Plonesnių ponžė rūšių audinys gležnas, labiausiai tinka skarelėms, šalikėliams, o storesni audiniai puikiai tinka palaidinukėms ir marškiniams siūti.
Šifonas ir žoržetas (Chiffon ir Georgette)
Tai labai minkšti, lengvi ir permatomi, paprastai drobinio pynimo audimai. Žoržetas (22/24 g/m2) - tai audinys su aiškiu ir ryškiu, panašiu į krepinį, paviršiumi. Šifonas (15-20 g/m2) – tai švelnus ir permatomas, gana lygaus paviršiaus, paprastai drobinio pynimo audinys iš šilko daugiagijų siūlų. Šie audiniai labiausiai tinka šalikėliams ir skarelėms. Dažai nesilieja taip laisvai kaip ant Ponžė, o spalvos atrodo dar skaistesnės, nes audinys yra labai plonas.
Habotai arba Paj
Tai ruplėto pynimo, paprastos pluošto struktūros audinys. Habotai išvertus reiškia „minkštas, lankstus“. Pirmiausia taip buvo vadinamas Kinijoje arba Japonijoje rankinėmis staklėmis išaustas šilkinis audinys, tačiau dabar tai tapo bendriniu japoniško šilko pavadinimu. Habotai šilkas yra gana sunkus (43/67 g/m2). Jis labiausiai tinka interjero detalėms ir paveikslams tapyti. Lengvesnės habotai šilko rūšys vadinamos paj. Tai labai lengvas ir lengvai plyštantis audinys, todėl tapytiems drabužiams yra per daug plonas, tačiau puikiai tinka pamušalams, skarelėms ir šalikėliams. Piešinys lengvai išsilieja, nesugeria daug dažų, todėl palyginus su storesniais šilkiniais audiniais būna gana šviesus.
Krepdešinas (Crepe de Chine)
Plonas, lengvas drobinio pynimo krepas (Nr. 08-16 – 32-72 g/m2), tačiau pasitaiko ir sunkesnių, Kinijoje audažiamų audinių (176 g/m2). Audžiamas iš šilko daugiagijų siūlų metmenų ir paeiliui poromis prašaunamų krepinio sukrumo ataudų. Šis audinys yra sunkesnis nei prieš tai aptarti ir tinka tiek skarelėms, tiek ir drabužiams, nes mažai glamžosi. Šį audinį lengva dažyti ir siūti. Į jį įsigeria daugiau dažų, todėl spalvos būna ryškesnės ir intensyvesnės.
Krepšifonas (Crepe Chiffon)
Ypatingai plonas ir permatomas, iš labai sukrių šilkinių siūlų drobiniu pynimu išaustas plonas audinys. Idealiai tinka šilkinių šalikėlių ir skarelių tapymui bei užuolaidoms siūti.
Satinas ir krepsatinas (Satin ir Crepe Satin)
Satininis šilkas (apie 40-70 g/m2) austas satininiu pynimu, paprastai labai blizgus ir lygaus paviršiaus. Ant šio šilko paprasta tapyti, tačiau sunku siūti, nes jis yra labai slidus. Satinas labiausiai tinka kaklaraiščiams, šalikėliams ir lengviems rūbams siūti. Krepsatinas (52-64 g/m2) yra dvipusis audinys, kurio viena pusė satininė, kita krepinė. Ši medžiaga yra sunkesnė ir storesnė nei paprastas satininis šilkas, tačiau jį yra lengviau siūti.
Šaltinis:
Knyga “Siidimaal” (Tapyba ant šilko)
Autoriai: Merle Suurkask, Einike Soosaar
Leidykla “Avita” Estija
http://www.vunder.ee/public/files/tehnikad_siidimaterjalidLT.pdf
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą