2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Rožės mene


Dėl savo grožio, kvapo ir trumpalaikiškumo rožės paprastai yra siejamos su trimis gyvenimo sferomis: meile, mirtimi ir rojumi. Pagal mitologiją rožė išaugo iš mirštančio Adomo kraujo. Ji tapo ir Afroditės, graikų meilės ir grožio deivės, simboliu. Nors rožė ir buvo garbinama kaip „gėlių karalienė“ jau ankstyvojoje graikų poezijoje (pvz. Sapfo dainose apie gamtą), vaizduojamame mene rožės atrodo buvo sutiktos su mažesniu susidomėjimu.

Rozetė, stilizuotas gėlės žiedo pavidalo ornamento motyvas, naudotas jau nuo senovės Egipto laikų. Tačiau rožės kaip atskiro motyvo dar nebuvo. Nors grynai rožės pumpurą galime pamatyti ant monetų iš Rodo salos. Romoje rožės pasirodė anksčiau už Graikiją. Nuo 3-ojo amžiaus pr.m.e. iki Romos imperijos žlugimo rožės buvo dažnai minimos literatūroje, o taip pat atliko svarbų vaidmenį mirties apeigose. Rožės buvo vaizduojamos mozaikose ir freskose katakombose, ypač ankstyvajame krikščioniškajame mene. Kuomet krikščionybė išplito po Europą, rože, kuri anksčiau buvo Veneros simbolis, pradėta simbolizuoti kankinius ir Kristaus kančias. Tačiau vis dėlto romėnų laikais rožės buvo vaizduojamos taip apibendrintai, kad sunku ir neįmanoma jų atpažinti. Viduramžiais rožė tapo meilės, dvasinio ir žemiško grožio įsikūnijimu, o taip pat ir pagrindiniu Mergelės Marijos simboliu. Balta rožė reiškia jos kuklumą, nuolankumą, o raudona - jos meilę. Raudona rožė taip pat yra kankinių simbolis.

Menininkai išryškino šiuos įvairius prasmės lygmenis kaip centrinę temą įvairiuose paveiksluose: Madona stovinti prie rožių krūmo ar rožėmis padengto skeptro arba rožėmis nuklotame hortus conclusus (uždarame sode, minimame Giesmių giesmėje). 15-ame amžiuje išpopuliarėjo paveikslai, vaizduojantys Madoną sėdinčią priešais rožių groteles. Šis simbolizmas ypač ryškus svarbiausio Kiolno mokyklos dailininko Stefan Lochner (1405/15-1451) religiniame paveiksle „Madona rožių pavėsinėje“ ir Martin Schongauer (1445-1491) „Madona rožių sode“. Schongauer piešinys vaizduoja dvi skirtingas rožes. Balta, pusiau pilnavidurė rožė - tai Rosa X alba L.‘Semiplena‘, raudona rožė – tai Rosa gallica L. Rožės, išraižytos medyje arba akmenyje virš klausyklos langelio, simbolizuoja paslaptį, iš čia frazė „sub rosa“. Ši simbolika taip pat paaiškina Quentin Massys (1465/66-1530) „Notaro portretas“.

Dar dažniau, ir su vis didesniu tikslumu bei kruopštumu, rožes pradėta vaizduoti italų mene nuo 15-o amžiaus. Šiandien trys rožės gali būti atpažintos iš piešinių: raudona, single French rose, balta, pilnavidurė balta Jorkų rožė (rose alba) ir jos rožinė forma. Čia reiktų paminėti ir Florencijos dailininko Sandro Botticelli (1445-1510) „Veneros gimimas“. Krentančios rožės gali būti identifikuotos kaip Rosa X alba L. Balta Jorkų rožė (rose alba) yra pavaizduota kituose Botticelli paveiksluose. Vienintelis jo paveikslas vaizduojantis raudoną rožę, tikriausiai Prancūzišką rožę, yra „La Primavera“.

Provanco ir damaskines rožes savo paveiksluose vaizdavo garsūs olandų ir flamandų meistrai. Jan Bruegel vyrenysis (1568-1625), Rachel Ruysh (1664-1750) ir Jan van Huysum (1682-1749) nutapė daugybę paveikslų su rožėmis. J.Bruegel vyresniojo „Kvapo alegorija“ netgi iliustruoja kaip rožės buvo naudojamos. Jis vaizduoja sodą su žydinčiais augalais ir rožių rinkėjas, su visa laboratorija ir distiliavimo įranga, gaminančia rožių vandenį vaistams. Yra Rachel Ruysh, Karališkojo dvaro rūmų Diuseldorfe dailininko, Geltonosios Austriškos rožės (Rosa foetida Herrm) paveikslas. Tai viena iš Azijos rožių marokiečių atvežtų į Ispaniją. Dryžuotoji rožė (Rosa gallica L.‘Versicolor‘) taip pat gali būti atpažinta didžiųjų olandų menininkų darbuose, įskaitant Redoute mokytoją, Gerard van Spaendonck. Jei judėsime per istoriją į priekį, rožių garbinimas darėsi vis labiau visuotinas, o pradėjus populiarėti europietiškam sodui, rožė tapo vis labiau dekoratyvinis augalas ir žemiškos meilės simbolis.

Pagal Petra Andrea Hinz straipsnį, Pierre-Joseph Redoute „The Roses“, Taschen 2007.

2011 m. lapkričio 26 d., šeštadienis

Rožės raudonos ir baltos 2

Antrasis šilkinis šalikėlis apie baltas rožes.
Šviesiame fone dominuoja balta rožė Alba Cimboefolia, krašteliai gelsvi.
Sublitus ir iškilmingas, elegantiškas ir prabangus.

Matmenys 45x140.




2011 m. lapkričio 25 d., penktadienis

25 būdai kaip pasirišti skarą ar šalį

Ruduo, žiema artėja, pats skarų ir šalių nešiojimo metas! Tikimės šis filmukas ne tik parodys skarų rišimo galimybių įvairovę, bet ir pažadins jūsų kūrybinę gyslelę, užves ant kelio naujų idėjų paieškose.

2011 m. lapkričio 11 d., penktadienis

Rožės raudonos ir baltos

Šilkinis šalikėlis 45x140.

Šilkas pražydo dideliu, tamsiai raudonu rožės Indica Cruenta žiedu.
Fonas subtiliai gelsvas, apvadas rausvas. Puošnus ir prabangus šalis.
Puikus aksesuaras vakarėliui.